Vilniaus miesto oro kokybė

Viena iš pagrindinių šiandieninių  problemų yra aplinkos užterštumas. Mūsų sostinėje Vilniuje tarša atsiranda iš stacionarių ir mobilių šaltinių. Autotransportas sudaro apie 80-90% visų teršalų.

Transportas teršia aplinką tiek miesto centre, tiek ir priemiestyje. Centrinėje miesto dalyje transporto srautai didžiausi, todėl čia užterštumas didžiausias. Tarša priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, taip pat gatvių pločio ir jų pralaidumo. Pažymėtina ir tai, jog svarbus faktorius yra transporto priemonės variklio tipas, jo galingumas, techninė būklė, darbo rėžimas ir naudojamas kuras. Nors dujos yra švaresnis kuras, tačiau vis dar dyzelinis ir benzininis kuras naudojamas dažniau.

Vykdant valstybine aplinkos oro kokybės tyrimu programa, 2004 metais nepertraukiami oro kokybės tyrimai buvo atliekami keturiose Vilniaus miesto automatizuotose oro užterštumo matavimo stotyse: Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Žvėryno seniūnijose.

2004 metais dėl nepalankių meteorologinių sąlygų teršalams išsisklaidyti, visuose miestuose užfiksuoti trumpalaikiai kietųjų dalelių padidėjimai, kai vidutinė paros koncentracija viršydavo nustatytus kriterijus. Tačiau metinis vidurkis tik Vilniuje prie intensyvaus eismo gatvių siekė 43 µg/m3 ir viršijo vidutinę, metinę ribinę- vertę (RV- 40 µg/m3) bei 2004 m. galiojusią metinę normą <42 µg/ m3). Sostinėje prie mažesnio eismo intensyvumo gatvių ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose vidutinė metinė KD10 koncentracija svyravo nuo 30 iki 40 µg/ m3, o mažesniuose miestuose, kur eismo intensyvumas nedidelis, nuo 20 iki 30 µg/m3. Kietosios dalelės į orą patenka tiek iš mobilių, tiek iš stacionarių taršos šaltinių (pramonės, energetikos įmonės, individualių gyvenamųjų namų rajonai, ypač tie, kur patalpoms šildyti naudojamas kietas kuras), Tačiau Įvertinti kelių transporto įtaką oro užterštumui šiomis dalelėmis labai sunku, nes jos į atmosferą patenka ne tik iš automobilių išmetamųjų vamzdžių, bet ir pakeliamos nuo kelių dangos.

Kadangi Vilnius yra didžiausiais Lietuvos miestas ir jame gyvena daugiuasia žmonių, transporto keliama oro tarša taip pat didžiausia. 2004 metaisVilniuje KD10 koncentraciją matavo trys oro kokybės stotys.(Žirmūnų, Lazdynų ir Žvėryno.)

Vidutinei paros koncentracijai taikoma 2004 metais galiojusi norma (56 µg/m3) prie intensyvaus eismo gatvių Žirmūnuose buvo viršyta 73 dienas, Žvėryne prie mažesnio eismo intensyvumo gatvių 53 dienas, o Lazdynuose, toliau nuo gatvės bei kitų taršos šaltinių esančioje stotyje, per metus užregistruota 11 tokių atvejų. Taigi tyrimų rezultatai rodo, kad atokiau nuo taršos šaltinių oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis neviršijo nustatytų kriterijų, tačiau gatvių aplinkoje jų koncentracija viršijo normą daugiau nei 35 dienas per metus. Vertinant KD10 koncentraciją pagal griežtesnę, nuo 2005 m. įsigaliojusią ribinę vertę, viršijimų užfiksuota dar daugiau: Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje 85 dienas, Žvėryno 74 dienas, Lazdynų 19 dienų.

KD10 viršijimus salygoja:

*Stacionarių ir ypač mobilių taršos šaltinių išmetimai

*Meteorologinės sąlygos: anticiklonai, gūbriai, kritulių stokas, silpnas vėjas, žiemą-šaltis, vasarą-karštis

*Antrinė tarša dėl nepakankamai valomų gatvių, pav dėl susikaupusio barstomo žiemą smėlio ir druskų mišinio

*Pavasarį naudojamos automobilių spygliuotos padangos [20]

Be to buvo tiriamos sekancios oro kokybę apibudinancios priemaišos:

  1. Sieros dioksidas
  2. Anglies monoksidas
  3. Azoto dioksidas
  4. Azoto monoksidas
  5. Azoto oksidai
  6. Ozonas
  7. Benzenas
  8. Toluenas
  9. Etilbenzenas
  10. Meta- ir para- ksilenai
  11. Orto-ksilenas
  12. Bendrosios dulkės
  13. Sunkieji metalai: Ni,Pb, Cd, Cr, Cu, Mn, V
  14. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai: naftalenas, acenaftenas, fenantrenas,
  15. antracenas, fluorantenas, pirenas, chrizenas, benzo(b)fluorantenas,
  16. benzo(k)fluorantenas, benzo(a)pirenas, benzo(ghi)pirenas, indeno(1,2,3-c,d)pirenas.

Lazdynu oro kokybės tyrimų stotis, įrengta atokiau nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių ir yra foninėje Vilniaus aglomeracijoje.

Žirmunų stotis, esanti šalia Kareivių – Kalvarijuų– Ozo gatvių intensyvaus eismo sankryžos, rodo transporto įtaka oro kokybei.

Senamiesčio stotis parodo tankiai užstatyto rajono oro kokybę.

Žvėryno stotis yra mišraus tipo, nes įtakos čia turi ne tik gana gausus autotransportas Kęstučio – Sėliu gatvėse, bet ir tankiai žmoniu gyvenama aplinka.

Kiekvienoje oro kokybės tyrimu stotyje buvo matuojami meteorologiniai parametrai: oro temperatūra ir santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis bei kryptis. Aplinkos oro kokybei  transporto labiausiai įtakojamoje Žirmūnų stotyje buvo matuojamas transporto srauto intensyvumas. Igyvendinant ES Tarybos direktyvų ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reglamentuojancių oro kokybės vertinimą ir valdymą, reikalavimus, oro kokybė vertinama pagal smulkiu kietųjų daleliu ( KD10 ), sieros dioksido ( SO2 ), azoto dioksido ( NO2 ), anglies monoksido

( CO ), ozono ( O3), benzeno, švino koncentracijas aplinkos ore.

Viso per ataskaitinius metus atlikta 266 235 vykdomo aplinkos oro monitoringo analizės.

Didžiausia problema Vilniuje išliko aplinkos oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD 10 ), t.y. dulkėmis, kuriu diametras ne didesnis nei 10 mikronų. Neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia tuo, kad patekusios i žmogaus kvėpavimo takus, juose nusėda. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesniuose kvėpavimo takuose nusėda, kartu pernešdamos absorbuotus cheminius bei biologinius teršalus, kurie ir sukelia ūmius bei lėtinius sveikatos sutrikimus.

Žirmūnų ir Žvėryno stočių duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių, siekiant šalinti priežastis, sukeliančias aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Nuo 2005 m. kietosioms dalelėms bus taikomas nulinis leistino nukrypimo dydis. Paros ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu (RV+LN) Žirmūnų stotelėje viršijo leistina skaičių 2 atvejais, o Žvėryno stotelėje viršijo 19 atveju.

Vilniuje automobilizacijos lygis yra augantis, todėl transporto priemonių srautas tik didėja. Dėl šių priežasčių piko metu susidaro dideli kamščiai. Kaip matome iš pateiktos Vilniaus miesto oro aplinkos būklės, sudėtingiausia situacija yra miesto centrinėje dalyje ir senamiestyje. Čia yra daugybė svarbių objektų, atinkamai prie jų prijudėti trukdo siaurų gatvių tinklas. Taip pat kamščius sąlygoja ir neturėjimas Vilniaus miesto aplinkinių kelių.