Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą

Iš mobilių taršos šaltinių su autotransporto išmetamomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka 107,9 tonų teršalų, kurių 77%- anglies monoksidas. Tai sudaro 88% į atmosferą išmetamų teršalų. Vienam gyventojui apytiksliai tenka 0,3 kg per metus. Miesto centre šis skaičius išauga kelis kartus  http://www.suliniai.eu/kanalizacijos-irengimas.html

Teršiančios medžiagos  i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc). Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1,6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai.

Be to,  automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų. Didžioji dalis automobilių šiuo metu yra varomi vidaus degimo variklių. Nuo 1993 metų visuose automobiliuose eksploatuojamuose ES , yra įrengiami katalitiniai konverteriai. Iki juos įrengiant, dyzeliu varomi automobiliai laikyti švaresni, nei benzinu. Dyzeliui degant, išsiskiria daugiau suodžių dalelių, tačiau mažiau anglies monoksido(CO).  Kad sumažinti sieros oksidų emisiją, naudojama kuras, turintis mažiau sieros.

Teršalai susidaro transporto priemonių varikliuose dėl nepilno kuro (benzino, dyzelinio kuro, biodyzelinio kuro. suskystintų naftos dujų, suslėgtų gamtinių dujų) sudegimo proceso  greitas automobiliu supirkimas.

Kuras susideda iš įvairių organinių junginių, daugiausia angliavandenilių, mišinių. Šiam mišiniui būdingas anglies ir vandenilio C/H molinis santykis. Mineralinę kuro dalį sudaro nedideli kiekiai deguonies O, azoto N, sieros S.

Dujinio kuro pagrindą sudaro C1-C4 eilės angliavandeniliai ir priemaišos: anglies monoksido CO. Vandenilio H2. sieros vandenilio H2S, anglies dioksido CO2. azoto N2 ir deguonies O2.

Kurui visiškai sudegant, anglis virsta CO2, vandenilis – H2O, kurie yra netoksiški, bei siera virsta SO2, kurios kiekis priklauso nuo kure esančios sieros ir jos junginių kiekio. Azoto oksido kiekis daugiau priklauso nuo kuro degimo būdo bei liepsnos temperatūros.

Iš vidaus degimo variklių tiek benzininių (dujinių), tiek ir dyzelinių j aplinka, patenkančių teršalų kiekis priklauso nuo kuro ir oro mišinio susidarymo sąlygų, kuris ir lemia nevisišką degalų sudegimą.

Otto tipo varikliams . naudojantiems benziną ir dujas, svarbiausios teršalų susidarymo priežastys būna tokios:

•        automobiliui stovint vietoje, t.y. mažų apkrovų ir mažų variklio apsukų sąlygomis dėl oro trūkumo išmetimuose padidėja CO ir angliavandenilių;

•        užvedant šaltą variklį, pradžioje naudojamas ..riebus'” degusis mišinys, todėl tuo metu
išmetama daugiau nesudegusių angliavandenilių:

•        ilgainiui dėvintis variklio vidinėms detalėms, blogėja degimo proeso sureguliavimas, dėl ko didėja CO ir angliavandenilių išmetimai.

Dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt. Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio. Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.

Degimo reakcijos vidaus degimo varikliuose yra sudėtingas procesas. Tiek benzininių (dujinių), tiek ir dyzelinių variklių išmetimai, sąlygojami nepilno degalų sudegimo, mažinami tobulinant variklio konstrukciją ir optimizuojant degalų sąnaudas.

Žalingų vidaus degimo variklių išskiriamų medžiagų kiekis ir jų toksiškumas priklauso nuo automobilio variklio techninės būklės, darbo rėžimo, kuro rūšies, kelio važiuojamosios dalies dangos. Nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui. Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h  sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.

Oro taršai apibūdinti nustatomos vidutinė metinės, sezoninės savaitinės , paros ar valandos teršalų koncentracijos . Lietuvos higienos norma HN35-2002 ,,Gyvenamosios aplinkos  orą teršiančių medžiagų koncentracijos ribinės vertės ‘‘ nustato vienkartines (nustatoma paėmus oro mėginį per 20- 30min) ir paros didžiausias leistinas normas(DLK)mg/m3. DLK – tai tokia teršalų koncentracija, kuri veikdama periodiškai arba visą gyvenimą nedaro neigiamo poveikio ne tik žmogui, bet ir aplinkai.

Transporto infrastruktūros silpnybės- dauguma Lietuvoje esančių lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų ir labai teršia orą.Teršalų kiekis, išmetamas į atmosferą, priklauso nuo sudegintų degalų kiekio ir nuo automobilio konstrukcijos: To paties tipo automobilio, pagaminto 1970 m, anglies viendeginio normatyvas išmetamosiose dujose neturėjo viršyti 54.3 g/km, pagaminto 1983 m . – 27.1 g/km, 1996 m . – 2.2 g/km. Šiuo metu 75 proc. lengvųjų automobilių Lietuvoje senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų. Didžiulė aplinkos oro tarša yra intensyvaus automobilių transporto eismo zonose didžiuosiuose šalies miestuose, o ypač Vilniuje. Atlikti tyrimai rodo, kad Vilniuje automobiliai išmeta 88 proc. visų į atmosferą patenkančių teršalų. Jeigu nebus ribojamas senų automobilių importas ir daugiau dėmesio skirta taršos kontrolei bei reguliavimui, kylant ekonomikai, intensyviai plėtojant transporto sektorių ir daugėjant automobilių, gali sparčiai didėti oro tarša.