Vilnius

Autotransporto žalai sumažinti taikomos įvairios technologinės, urbanistinės ir organizacinės priemonės: skatinamas mažiau aplinką teršiančio kuro naudojimas, optimaliai paskirstomi ir reguliuojami autotransporto srautai, ribojamas greitis, apmokestinamas automobilių stovėjimas, didinamas sankryžų pralaidumas, mažinamas jų skaičius, įrengiamos žaliosios apsauginės juostos ir pėsčiųjų zonos, plėtojamas visuomeninis bei dviračių transportas, nuolat kontroliuojama oro tarša, atleikama pastovi automobilių išmetamųjų dujų, eksploatuojant automobilius, kontrolė. Be šių priemonių, kurios reikalauja didesnių ar mažesnių investicijų, vykdomos įvairios kampanijos populiarinančios keliones visuomeninių transportu, dviračiais, vaikščiojimą pėsčiomis.

Transporto infrastruktūros silpnybės – dauguma Lietuvoje esančių lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų ir labai teršia orą. Teršalų kiekis, išmetamas į atmosferą, priklauso nuo sudegintų degalų kiekio ir nuo automobilio konstrukcijos: to paties tipo automobilio, pagaminto 1970 m ., anglies viendeginio normatyvas išmetamosiose dujose neturėjo viršyti 54.3 g/km, pagaminto 1983 m . – 27.1 g/km, 1996 m . – 2.2 g/km. Šiuo metu 75 proc. lengvųjų automobilių Lietuvoje senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų. Didžiulė aplinkos oro tarša yra intensyvaus automobilių transporto eismo zonose didžiuosiuose šalies miestuose, o ypač Vilniuje.  Jeigu nebus ribojamas senų automobilių importas ir daugiau dėmesio skirta taršos kontrolei bei reguliavimui, kylant ekonomikai, intensyviai plėtojant transporto sektorių ir daugėjant automobilių, gali sparčiai didėti oro tarša.  Krovininių automobilių parkas atnaujinamas gana sparčiai, laikantis griežtų ES reikalavimų, tačiau vietos maršrutais kroviniai vežami dažniausiai senais Rytuose pagamintais automobiliais, kurie itin daug vartoja degalų, labai teršia aplinką ir kelia didelį triukšmą.

Automobilių skaičius sparčiai didėja, 1995 metais 1000 gyventojų jų teko vos 190, tai 2004 skaičius daugiau nei padvigubėjo. Kaip buvo minėta Lietuvos automobiliai yra pakankamai seni ir labiau teršia aplinką nei nauji automobiliai(net 91,8% lengvųjų automobilių sudaro senesni kaip 10 metų)

Kas yra daroma:

*Siekiama modernizuoti autobusų parką

*Įdiegti naują šviesoforų sistemą,

*Plėst dviračių sistemą centrinėje dalyje( 2006-2008 bus bus nutiesta 45km dviračių turizmo EUROVELO 11 trasos dalis

*Vilniaus senamiesčio pietinis apvažiavimas

*Vilniaus pietinis aplinkkelis( sumažės tranzitinio ir vietinio transporto srautas miesto centre)

Vilniaus vakarinis aplinkkelis (padės sumažinti transporto kamščius mieste, padidės pralaidumas tranzitiniam eismui šiaurės-pietų kryptimi, sumažės triukšmo poveikis ir oro tarša.)