Vilnius

Dirvožemis- viršutinis fizikinio ir cheminio dūlėjimo labiausiai išpūrentas žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio amžiaus sąveikoje. Dirvožemio užterštumas apibūdinamas jame susikaupusių medžiagų, kenksmingų gyviesiems organizmams ir trikdančių dirvožemyje vykstančius procesus, koncentracijas.

2003 metais buvo atlikti tyrimai kuriais buvo bandoma išsiaiškinti dirvožemio užterštumą prie Via Baltica ir Vilnius- Panevėžys automagistralių. Tyrimai buvo atliekami, nes sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, varis , kobaltas ir daugelis kitų yra pavojingi sveikatai. Padidėjęs šių metalų kiekis dirvožemyje gali privesti prie žmogaus apsinuodijimo ar net mirties. Šiais tyrimais buvo analizuojamas transporto neigiamas poveikis dirvožemiui ir teršalų paplitimas pakelėse.

Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus dirvožemio mėginiai buvo imami abiejose kelio pusėse. Maksimalus atstumas mėginių paėmimo nuo kelio siekė 75 metrus, bei iki 20 cm gylio. Surinkti mėginiai laboratorijose analizuojami atominiu absorbciniu spektrofotometru aviatickets

Atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog transporto srautas padidina švino, chromo bei nikelio kiekį dirvožemyje. Taip pat padarytos išvados, jog iki 500 metrų nuo kelių kur dirvoje yra pažemėjimų ar slėnių, geriau nesėti jokių daržovių, nes didžiausia metalų teršalų koncentracija pasitaiko būtent čia.

Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, bylojančiu apie užteršto dirvožemio neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogui. Šis poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus užterštame dirvožemyje, vandenį, gyvūnų, kurie buvo šeriami užterštais augalais arba girdomi užterštu vandeniu, mėsą arba pieną,. Mokslininkai nustatė, kad arseno kiekis daržovėse, auginamose 50 m atstumu nuo gamyklos, išmetančios į atmosferą arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose pačiose daržovėse, auginamose už 3 km nuo minėtos gamyklos.

Tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rasti padidėjęs švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekis. Gyvulių, besiganiusių šioje teritorijoje, kauluose švino kiekis viršijo leistiną 20 kartu, kepenyse – 18 kartu, o raumenyse – net 27 kartus. Galime padaryti išvadą, jog dirvožemis daugiausiai yra teršiamas arti taršos šaltinių( automagistralių, gamybos įmonių ir t.t)